Kalbėta apie vaikų sveikatos ir fizinio aktyvumo svarbą

http://i0.wp.com/vilkmerge.lt/wp-content/uploads/2017/02/IMG_0110.jpg?resize=676%2C450

 

Ukmergės visuomenės sveikatos biuro (VSB) darbuotojos Svetlana Markevičienė ir Dainora Širvytė rajono ugdymo įstaigų vadovus, kūno kultūros mokytojus, Sporto centro trenerius bei Ukmergės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus darbuotojus vasario 2-ąją pakvietė į paskaitą–diskusiją „Kūno kultūra mokykloje: realybė, lūkesčiai ir galimybės“.

Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas turi įtakos jų sveikatai suaugus. Vaikų fizinis aktyvumas Lietuvoje mažėja, jų sveikatos būklės rodikliai kiekvienais metais prastėja. Kūno kultūros mokytojas kartais lieka vienintelis žmogus galintis ir turintis orientuoti vaikus ir paauglius sveikesnio, produktyvesnio ir ilgaamžiško gyvenimo link. Kūno kultūros mokytojo misija, o kartu ir kūno kultūros pamokos tikslas yra skiepyti mokiniui poreikį būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą, nuolat domėtis fiziniu aktyvumu ir rinktis sveiką gyvenimo būdą.

Siekdami atkreipti dėmesį į vaikų sveikatos bei fizinio aktyvumo svarbą, Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas ir jo pavaduotoja Klavdija Stepanova paskatino Ukmergės VSB surengti diskusiją šiais klausimais.

Į Ukmergės Turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) salę susirinkusiems paskaitos-diskusijos dalyviams savo pranešimus šia tema pristatė Lietuvos sveikatos universiteto (LSU) dėstytoja, Europos sveikatingumo asociacijos „EuropeActive“ (Briuselyje) profesionalų standartų komiteto narė dr. Simona Pajaujienė ir Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) prezidentas, „EuropeActive“ akredituotos „Active Training“ mokyklos vadovas dr. Aurimas Mačiukas.

S. Pajaujienė – vienintelė lietuvė, atstovaujanti Europos mankštinimosi devynių profesionalų grupę, kuriančią kryptis, gaires ir standartus visam senojo žemyno sveikatingumui. Viešnia teigė, jog būtina pripažinti, kad per kūno kultūros pamokas ar treniruotes netinkamai parenkami pratimai, testavimo procedūros, intensyvumas ir kt. gali žaloti, o ne stiprinti jaunosios kartos sveikatą. Netinkami fiziniai krūviai toli gražu nepadeda fiziškai sustiprėti. Didžiausiomis asmeninių trenerių klaidomis S. Pajaujienė įvardijo žinių stoką, konsultuojant apie sveiką gyvenseną ir jautrumo bei dėmesio trūkumą klientui, jo sveikatai.

Pasak A. Mačiuko, mūsų šalies gyventojai labai neatsakingai žiūri į fizinio aktyvumo svarbą. Atlikti testai atskleidė tipinius rezultatus – per didelį riebalų kiekį, antsvorį, netolygus kūno raumenyno išvystymą. Tai, be abejonės, daro įtaką visos šalies sveikatos rodikliams. Matydama gąsdinančius duomenis, LSKA imasi iniciatyvų, skatinančių gyventojus pradėti gyventi aktyviau. Tačiau žmonių sveika gyvensena, jų aktyvumas ir produktyvumas – ne tik mūsų rankose, tam turi būti sudarytos palankios sąlygos, kurias, laimei, jau padeda kurti ir valdžios atstovai arba darbdaviai.

2016 m. mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos suvestinė-ataskaita

Ukmergės rajono savivaldybės/ukmerge.lt informacija

Giedrės Šuminskaitės/vilkmerge.lt nuotr.

Daugiau nuotraukų rasite: 

Ukmergės naujienų portalo – Vilkmerge.LT  facebook paskyroje

bei

Ukmergės rajono savivaldybės facebook paskyroje