Smurto šaknys – patriarchaliniame pavelde

„Ar galime įveikti smurtą artimoje aplinkoje? Iššūkiai ir galimybės“ – tokia konferencija gruodžio 1 d. surengta Ukmergės kraštotyros muziejuje. Tai vienas iš lapkričio 25 – gruodžio 10 dienomis organizuojamų renginių, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į smurtą prieš moteris. Renginiai šia tema vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Konferencijos „Ar galime įveikti smurtą artimoje aplinkoje? Iššūkiai ir galimybės“ iniciatoriai bei organizatoriai – Ukmergės rajono visuomenės sveikatos biuras bei Lygių galimybių plėtros centras.

Konferencijos dalyvius pasveikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas, rajono savivaldybės mero pavaduotoja Klavdija Stepanova, Lietuvos Seimo narė Viktorija Čmilytė – Nielsen.

Parlementarė Viktorija Čmilytė – Nielsen, Seimo Žmogaus teisių komiteto narė, apžvelgė smurto artimoje aplinkoje statistiką. Anot pranešėjos, labai svarbu yra pagalba smurto artimoje aplinkoje aukoms bei prevencija. Ji atkreipė dėmesį, kad ketvirtadalis gyventojų mano, jog moterims patinka smurtas ir dažnai jos pačios jį išprovokuoja. Todėl yra labai svarbu keisti tokias žalingas nuostatas.

Renginyje dalyvavusi Jungtinių tautų ekspertė Cheryl Thomas iš Jungtinių Amerikos Valstijų kalbėjo apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą. Cheryl Thomas 20 metų dirba su smurto artimoje aplinkoje problematika bei prevencija. Ji teigė, jog labai svarbu, kad visi specialistai, kurie susiduria su šia problema, būtų tinkamai paruošti. Viešnia pasidžiaugė, kad nuo 2011-jų metų, kai buvo priimtas Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, padarytas didelis progresas. Ekspertė akcentavo, jog labai svarbu išgirsti aukas – būtent jų pastabos padeda pasiekti, kad sistema veiktų sklandžiai, padeda nustatyti trūkumus.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės nuomone, smurtas socialinėje aplinkoje yra susijęs su patriarchaliniu paveldu, o ne su socialine atskirtimi. Ji pabrėžė, kad visų institucijų (policijos, teismo, prokuratūros, probacijos…), kurios spendžia šio reiškinio pasekmes tikslas turėtų būti tas pats – užtikrinti nukentėjusiojo asmens saugumą ir sutramdyti smurtautoją. M.Jankauskaitė sakė, kad labai svarbus tarpinstitucinis rezultatas bei tuo pačiu Ukmergės savivaldybę paminėjo kaip pavyzdį. „Daugelyje sričių jūs esate pionieriai ir padarote daugiau negu iš jūsų reiklauja įstatymas“, – kalbėjo pranešėja.

Smurto bei alkoholio vartojimo prvencines programas pristatė Vilniaus apygardos probacijos Savivaldybių probacijos skyriaus viršininkė Eva Deveikytė. Ukmergės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė Agnė Gružauskaitė pateikė psichologinį smurtautojo paveikslą. Apie konkrečius gyvenimiškus atvejus bei iššūkius kalbėjo Smurtinį elgesį keičiančios programos vykdytojas Georgijus Smoliakas.