Vyro smurtą kentė dešimt metų
Ginčai, muštynės, pažeminimas, skausmas, baimė, tyla, kančia, vienišumas, beviltiškas tikėjimas, auka, pasidavimas, nuosmūskis… Tiek įvairiausių jausmų išgyvena smurtą patyrusios moterys.
Ukmergėje gyvenanti 35-erių metų Rasa pasakoja vyro smurtą kentusi dešimt metų. Galop ryžosi gyventi viena – dėl savęs, dėl vaikų.
„Mano vaikystė buvo sunki. Būdama aštuonerių metų netekau mamos. Augino pamotė, tėvui mažai terūpėjau. Teko kęsti ir šaltį, ir alkį, visko buvo… Būdama 25-erių metų susipažinau su gerokai vyresniu vyru. Su juo gyvenome 10 metų, sulaukėme septynerių vaikų. Iš pradžių nepastebėjau, kad jis linkęs smurtauti. Pirmą kartą sumušė kai laukiausi pirmojo vaiko, buvau 26-erių… Su plyta daužė per galvą… keista, kad neužmušė… Buvau sutinusi, negalėjau net kramtyti, tad tryniausi košeles… Kaimynė matė, kad esu sumušta. Bet į policiją tada nesikreipiau. Dabar jau net nebeprisimenu, kodėl jis įsiuto.
Jis nuolat gėrė, o kartu su juo gėriau ir aš. Konfliktai būdavo dažni. Išgėrusi nebetylėdavau, atrėždavau, ginčijausi, bet ir pati gaudavau… Kviesdavau policiją, jį išsiveždavo…Paskui vėl aš jį priimdavau ir vėl kartodavosi ta pati istorija.
Aš pavargau, supratau, kad nenoriu taip daugiau gyventi, nenoriu, kad mano vaikai tai matytų, kad dėl mano girtavimo atsidurtų vaikų globos namuose… Esu be galo dėkinga socialinei darbuotojai Ritai Būdienei – ji man kaip mama. Griežta, bet supratinga… Nejaučiau pasmerkimo, tik pagalbą ir palaikymą. Tai padėjo stotis ant kojų. Užsikodavau ir jau beveik pusę metų nebegeriu. Pagaliau palikau mane mušusį vyrą…“, – pasakojo savo gyvenimo istoriją Rasa.
Smurtas šeimose – labai lėtai išgyvendinama blogoji tradicija, perduodama iš kartos į kartą. Ukmergės rajono Visuomenės sveikatos biuro bendradarbė psichologė Jurgita Vasiliauskienė sako, kad ne tik vyrai šį šeimos santykių modelį perkelia į savo naujai sukurtą šeimą, bet dažnai ir moterys, mačiusios smurtaujantį tėvą, išteka už panašaus vyro.
„Smurtautojai vaiko akivaizdoje žemindami jų mamą, vadindami ją necenzūriniasi žodžiais bei tvirtindami, kad nėra jokio reikalo mamą gerbti ir jos klausyti suformuoja jaunam žmogui požiūrį, kad ir kitos moterys, kaip ir jų motinos, gali būti negerbiamos. Tokius santykių modelius perkelia į savo šeimas kas trečias berniukas, tapdamas smurtautoju, ir kas trečia mergaitė, tapdama smurto auka. Būtina atkreipti dėmesį, jog toks elgesio modelis nėra perkeliams į šeimą, jei smurtas yra išviešinamas ir smurtautojas sulaukia bausmės (mokosi keisti smurtinį elgesį, dalyvaudamas prevencinėse programose). Vaikai, matydami, jog smurtinis elgesys yra netoleruojams ir sulaukia neigiamų pasekmių, o valstybė yra nukentėjusiojo pusėje, suformuoja teisingą situacijos vaizdą. Svarbu suprasti ir atsiminti, kad pačios smurtą ir prievartą patiriančios moterys negali nutraukti ydingojo smurto rato. Jei nebus suteikta kompetentinga pagalba, jei niekas iš išorės neįsikiš, smurtas šeimoje ar poroje stiprės ir gali turėti liūdnas pasekmes ne tik tiesioginei smurto aukai, bet ir smurtinį elgesį stebintiems aplinkiniams, ypač vaikams“, – sako J.Vasiliauskienė.
„Smurtą ir prievartą patiriančioms moterims būtina specializuota kompleksinė pagalba, apimanti, visų pirma, jų pilietinį įgalinimą, psichologinį, teisinį bei socialinį informavimą, konsultavimą ir palaikymą, tarpininkavimą institucijose, neretai ir reikalingų dokumentų surašymą,“ – teigia Ukmergės rajono Visuomenės sveikatos biuro direktorė Vaida Puodžiūnienė. Šiuo metu biuras vykdo programą bei prevencinį darbą atlieka tiek su aukomis, tiek su smurtautojais.